Gitara – styginis muzikos instrumentas, kuriuo grojant pirštais arba brauktuku (mediatoriumi, plektru) braukiama per stygas. Šis instrumentas dažniausiai turi šešias stygas, tačiau pasitaiko ir gitarų, turinčių keturias, septynias, aštuonias, devynias, dešimt, vienuolika, dvylika, trylika, aštuoniolika stygų.
Gitaros gali būti sukurtos groti tiek dešiniarankiams, tiek kairiarankiams. Dažniausiai dešiniąja ranka (pirštais arba brauktuku) braukiama per stygas (išgaunama muzikos dinamika, tonai, garsumas ir t.t.), o kairiąja ranka (pirštais) atitinkamose vietose prispaudžiamos arba atleidžiamos stygos, siekiant išgauti konkretų garsą.
Pirmosios gitaros pamokos tema „Pagrindinės gitaros sudedamosios dalys“ (Gitaros sandara)
Akustinė gitara Elektrinė gitara
Visas gitaras galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes – akustinės gitaros ir elektrinės gitaros.
- Gitaros galva.
- Ramstukas (viršutinis slenkstukas, galvos slenkstukas).
- Derinimo kuoliukai (stygų įtempimo mechanizmai)
- Dalmenys (skirsniai, ladai, fretai) – standartinės gitaros turi 19 skirsnių, elektrinės gitaros turi 21-24 skirsnius.
- Surišimo (pritvirtinimo) lazdelė (virbas).
- Grifo žymekliai (ranteliai, metalinės juostelės).
- Kaklelis (grifas).
- Kaklelio fiksatorius (apatinė dalis).
- Korpusas.
- Garso davikliai.
- Elektronika.
- Tiltelis.
- Apsauginė plokštelė.
- Nugara (apatinė deka)
- Viršutinė deka.
- Šonai (briaunos).
- Rezonansinė skylė (kiaurymė) su rozetės kraštu.
- Stygos.
- Apatinis slenkstukas.
- Postygis (grifo andėklas).
Antrosios gitaros pamokos tema „Gitarų rūšys (tipai) – akustinės gitaros“
Kaip minėta pirmosios gitaros pamokos metu, visos gitaros gali būti priskirtos vienai iš dviejų pagrindinių gitarų grupių – akustinėms gitaroms arba elektrinėms gitaroms.
Akustinės gitaros skirstomos į šias rūšis:
Klasikinės gitaros (ispaniškos gitaros, nailono stygų gitaros) – paprastai turi šešias nailonines stygas. Šiomis gitaromis grojama sėdimoje pozicijoje. Jomis galima atlikti įvairių stilių muziką (džiazą, flamenko, liaudies muziką, klasikinę muziką). Klasikinės gitaros turi platų, plokščią kaklelį, kuris leidžia groti gamas, arpedžo ir akordus daug lengviau ir su mažesne gretimų stygų interferencija nei su kitų tipų gitaromis. Klasikinės gitaros paprastai gaminamos iš eglės arba kedro medienos (viršutinė dalis) ir palisandro arba raudonmedžio medienos (apatinė ir šoninė dalis).
Išplėstinės apimties klasikinės gitaros – klasikinės gitaros, kurios turi septynias, aštuonias, dešimt, vienuolika arba trylika stygų. Šios gitaros gali būti naudojamos atliekant liutnioms skirtą muzikos repertuarą.
Flamenko gitaros – paprastesnės sandaros, lengvesnės ir mažesnės už klasikines gitaras – paprastai turi iš kipariso, palisandro arba platanalapio klevo medienos pagamintą apatinę deką ir šonus bei eglės arba kedro medienos viršutinę deką. Flamenko gitaros pasižymi ryškesniu, perkusiniu, sausesniu ir griežtesniu garsu nei klasikinės gitaros. Skiriamasis visų flamenko gitarų bruožas – apsauginė plokštelė, tvirtinama ant viršutinės dekos. Ji paprastai gaminama iš plastiko ir apsaugo gitaros korpusą nuo pirštų barbenimo. Flamenko gitaros naudojamos akompanavimui Flamenko stiliaus dainoms ir šokiams, taip pat groti drauge su orkestrais, fleitomis, perkusijomis ir kitais instrumentais.
Gitaros su plieninėmis stygomis – panašios į klasikines gitaras, tik turinčios plienines stygas, didesnį korpusą ir siauresnį, pastiprintą kaklelį gitaros. Plieninės stygos suteikia ryškesnį toną ir didesnį garsumą. Šios gitaros naudojamos atlikti daugybės rūšių muziką – liaudies, kantri, polifoninę, pop, džiazą, bliuzą. Šios gitaros gaminamos iš įvairios medienos kombinacijų, pirmiausia – Sitkos (Aliaskos) eglės, taip pat iš brazilietiško palisandro ir amerikietiško raudonmedžio, klevo, sapele.
Gitaros su išgaubta deka – gitaros su plieninėmis stygomis su išgaubta, į smuiko konstrukciją panašia viršutine (ir apatine) deka. Šios gitaros turi didelį, įdubusį (ne plokščią) korpusą, kurio forma primena mandolinų ar smuikų šeimos instrumentus, turi F formos ertmes, kilnojamą tiltelį. Šios gitaros populiarios atliekant džiazo ir kantri muziką.
Rezonatoriaus (Dobro) gitaros – gitaros, turinčios plokščią viršutinę deką, korpusą, pagamintą iš žalvario, nikelio-sidabro, plieno arba medienos. Garsas išgaunamas aliuminio rezonatoriais (vienu arba trimis), sumontuotais viršutinės dekos viduryje. Gitaros prigimtis panaši į garsiakalbio, ji skirta skleisti labai didelį, savitą garsą. Dažniausiai naudojamos atliekant polifoninę muziką, bliuzą.
Dvylikastygės gitaros – paprastai turi plienines stygas (dvylika stygų), plačiausiai naudojamos atliekant liaudies muziką, bliuzą, rokenrolą. Šių gitarų skleidžiamas garsas yra sodresnis ir skambesnis nei šešiastygių gitarų, sukuria choro muzikos efektą.
Rusiškos gitaros (čigoniškos gitaros) – septynių stygų gitaros, atsiradusios Rusijoje (Sovietų Sąjungoje).
Akustinės bosinės gitaros - plieninių stygų arba avių žarnų stygų gitaros, turinčios tuščiavidurį medinį korpusą. Paprastai jos turi keturias stygas, kurios derinamos oktava žemiau nei šešiastygės gitaros. Dauguma bosinių gitarų turi garso daviklius (magnetinius arba/ir pjezoelektrinius), skirtus sustiprinti žemus garsus.
Guitarrón (didelės meksikietiškos gitaros) – labai didelė meksikietiška, šešiastygė bosinė gitara (nailono stygų), neturinti fretų, su kuria grojama mariači grupėse.
Altinės (tenorinės) gitaros – tarpinės tarp alto ir boso gitaros. Paprastai jos šiek tiek mažesnės nei kitos gitaros, turinčios keturias plieno stygas. Šios gitaros naudojamos kaip ritminiai instrumentai atliekant džiazą ir bliuzą, papildant šešiastyges gitaras džiazo, bliuzo, liaudies ir etninėje muzikoje, mandolinų ir smuikų šeimos instrumentus, etninius instrumentus (buzukis ir kt.).
Arfinės gitaros – tai retos ir šiuolaikinėje muzikoje neįprastos gitaros. Jos paprastai turi standartinės gitaros sandarą su papildomomis arfos stygomis, pritvirtintomis greta arba virš įprastų šešių stygų. Arfos stygos paprastai suderinamos žemesniais tonais negu gitaros stygos, tokiu būdu pridedant boso diapazoną. Yra įvairių arfinių gitarų variantų. Pavyzdžiui, amerikietiškos arfinės gitaros turi du kaklelius ir arfos formos karkasą.
Ritminės (battente) gitaros – liutnių šeimos gitaros, panašios į klasikines, tik didesnės ir turinčios keturias stygas. Paprastai jomis atliekama liaudies muzika Italijos regionuose.
Trečiosios gitaros pamokos tema „Gitarų rūšys (tipai) – elektrinės gitaros“
Kaip minėta pirmosios gitaros pamokos metu, gitaros gali būti priskiriamos vienai akustinių gitarų arba elektrinių gitarų grupei. Akustinių gitarų rūšys aptartos antrosios gitaros pamokos metu.
Elektrinės gitaros gali turėti vientisą, pusiau tuščiavidurį arba tuščiavidurį korpusą. Jos skleidžia silpną garsą be stiprintuvų. Elektromagnetiniai davikliai plieninių stygų vibracijas paverčia signalais, kurie yra perduodami į stiprintuvą per laidą arba radijo siųstuvą. Garsas yra modifikuojamas kitų elektros įrenginių pagalba.
Elektrinės gitaros dažniausiai naudojamos atliekant džiazo, bliuzo, ritmenbliuzo, rokenrolo, šiuolaikinės klasikinės ir daugybės kitų stilių muziką.
Elektrinės gitaros gali būti šių tipų:
Vientiso korpuso elektrinės gitaros – šios gitaros neturi tuščiavidurės vidinės ertmės, tam kad būtų suderinta vibracija, taip pat nėra garsinių ertmių, kad nebūtų stygų vibracijos. Jos paprastai gaminamos iš kietosios medienos, paviršius nulakuojamas.
Gitaros su pervertomis į korpusą stygomis – vientiso korpuso gitaros, kuriose stygos yra suvertos į ertmes gitaros korpuso apačioje. Šios gitaros turi savitą tembrą
Pusiau akustinės gitaros – šios gitaros turi tuščiavidurį korpusą ir elektrinius daviklius. Jos veikia taip pat kaip vientiso korpuso gitaros, išskyrus tai, kad yra leidžiamos korpuso vibracijos.
Gitaros su ertmėmis – vientiso korpuso gitaros su „svorį mažinančiomis“ ertmėmis korpuse, kurios suteikia specifinį instrumento garsą.
Elektrinės akustinės gitaros – plieninių stygų akustinės gitaros su davikliais (paprastai pjezoelektriniais), mikrofonu.
Vienastygėsm dvistygės, keturstygės gitaros – kartais naudojamos atlikti bliuzą, improvizuotą liaudies muziką.
Septynstygės gitaros – populiarios atliekant roko, metalo muziką.
Aštuonstygės ir devynstygės gitaros – aštuonių ir devynių stygų gitaros yra retos, tačiau kartais naudojamos atliekant roko, metalo muziką.
Dešimtstygės gitaros – kartais naudojamos atlikti džiazo muziką.
Dvylikastygės gitaros – šios gitaros gali solo sudaryti harmoniją ir ritmą, naudojamos atliekant liaudies muziką, rokenrolą.
Trečio tiltelio gitaros – gitaros su papildomu trečiu tilteliu. Tai leidžia muzikantui išgauti savitus tembrus ir obertonus, kurie neįmanomi grojant įprastais styginiais instrumentais su dviem tilteliais. Muzika primena indonezietiško stiliaus gongus ir kt.
Gitaros su dvigubu kakleliu – šios gitaros įgalina groti gitara ir bosine gitara arba šešiomis ir dvylika stygų vienu metu.